visuomet

visuomet
visuomèt adv. K, NdŽ, KŽ, visuõmet NdŽ, visúomet; L, ŠT11, Šlč, Vlk visada, visą laiką: Jis visuomèt tvarkingas DŽ. Kalbos merdėjimas visuomet eina kartu su visuomenės merdėjimu rš. Todėl tam biednam, vaikeliai, reikdavo visuõmet savo bobos bijotis, visuõmet reikdavo čelabyti BM25(Č). Mas alų visúomet rūginam dviejos[e] misinės[e] Brž. Nesvarbu, kur eini, al visúomet basas, ranko[je] nusineši [batus] abo skarelė[je] susirišęs Skrb. Iš po pamaldų tai visuomèt užeidavo klebonijon arbotos išgert Sb. Sako, ateidinėkit visúomet pieno Zt. Prisivirindavom, uogų visokių turėdavom visuomèt Kvr. Dvi rodas jam davė: vieną, kad visuõmet valgytų su medum duoną, kitą, kad nigdi nesakytų „padėk Dievas“ BM36(An). Girtas gi, sako, visúomet durnas Ml. Visuomèt buvo vandens – ar sausa, ar šlapia vasara Gdr. Bitės visúomet an senų korių geriau eina Mšk. Daržas visúomet gražiausias jos bus Grnk. Pirmą valandą tai mes visúomet parvažiuojam Glv. Visuomèt priimdo labai gražiai [jaunuosius] Žln. Padygo rugiai kap visuomèt Grv. Tai visuomet kap susrenka visi, tai visa lietuviškai kalbėjom, būsta Lz. Tiemi žmonėmi visúomet maža LKKXIII161(Zt). Tie, kurie taupo, tie visuomèt taupo Plšk. Mulkis, kas visúomet (visuomèt) verkia K.Būg. Nuo A. Juškos polinkio į tautotyrinę veiklą priklauso kai kurie jo žodyno savitumai, griežtu leksikografiniu požiūriu ne visuomet pateisinami LKV149. Rašykit visuomet kibìras J.Jabl. Visuomet vieni antrims talkinėjo S.Dauk. Ne visuomet gi tave priėmiau? Neatleidau gi tau visuomet? P. Puošimos tada nemieruotas visuomet yr su grieku P. O, kad žmogus visuomet galėtum juoktis, tuomet viskas būtų gerai P.Vaič. Jis visuomet ėjo ginti, kada saulės spinduliai iš langelio guldavo ant krašto skobnių V.Krėv. Jam visuomet užkliūna, kad aš suspaudęs kapeikos nelaikau V.Bub. Viskas atrodė kaip visuomet J.Balt. Sūnau, tu visuomet esi su manimi brš. O visuomet yra kalbos tarp žmonių, kad senieji žmonės kasė piningus į žemę ir anus užkeikė BsMtII117. Lašininis su silkiniu nuolat mušdavosi grumdavosi, ir silkinis visuomet nugalėdavo lašininį LTR(Ut). Taip [prikalti rastą padkavą], kad du galai į vidų, tai visuomet eis laimė į tavo namą LMD(Gdr). ^ Svetima našta visuomet sunki Sch90(Rg), M, Rtr. Visúomet (Visuomèt) skubos darbą velnias gaudo K.Būg(Ds). Ne visuomet ir danguj jomarkas LTsV231. Tinginiui visuomet blogi metai LTR. Ir pirtyj ne visuomet karšta LTR(Auk). Kas kitam ką peikia, tai visuomet sau teikia LTR(Vdn). Kriaučius visuomet apiplyšęs vaikšto LTR(Gdr). Šiaučius visuomet basas LTR(Gdr). Kas prie bažnyčios arti gyvena, visuomet bažnyčioj vėlai nueina Brž. Pirmuosius šunelius visuomet skandina LMD(Šl). Nei valgęs, nei gėręs – visuomet gyvas (laikrodis) LTR(Slk).

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • visuomet — visuomèt prv. Ji̇̀s visuomèt tvarki̇̀ngas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • gamybinis — gamybinis, ė adj. (1) J.Jabl → gamyba: Kalba yra tiesiogiai susijusi su žmogaus gamybine veikla rš. Gamybinis vartojimas (gamybos priemonių vartojimas) visuomet yra susijęs su asmeniniu vartojimu, visuomet nuo jo priklauso (sov.) rš. Gamybinė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kvailiškas — kvaĩliškas, a adj. (1) BŽ130, NdŽ → kvailys. kvaĩliškai adv. NdŽ: Jis buvo visuomet pajuokiamas, nes visuomet kvailiškai elgėsi rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • melninkas — ×melninkas ( nykas SD153) (brus. мeльнiк) sm. (1) 1. MŽ, J, OZ33, Krtn malūnininkas: Melnykas malė rugius duonai Krok. Pripils žmonelės melnykam skarbo BM436. ^ Melnykas visuomet miltuotas Kt. Melnyko visuomet miltuotos rankos Sim. Melnyko kiaulė …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • patarnauti — intr. 1. N, K, LL116, KŽ, Sv, Kpč atlikti darbus tenkinant kieno poreikius: Patarnauk jam, jis užmokės J. Ligonie turì patarnauti Pj. Moterys kelios patarnãvo, o jie valgė, gėrė, juokus krėtė Rg. Aš čia jiem patarnavaũ: vandenio pasėmiau,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pliurzius — pliur̃zius, ė smob. (2) 1. žr. pliurza 5: Pliur̃zių visuomet pažinsi – jis yra visuomet šlapias, purvinas ir apsileidęs Kt. ║ kas terlioja, pliurzija: Vaikai pliur̃ziai visą sriubą pripliurzino Brt. Tu kap koks pliur̃zius – vis laistai ir laistai …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • priekaulis — priekaulis, ė adj. (1) K, Imb; N, priekaulis (1) prakaulus: Pasiliko tik draugai, Vanka ir besimeilinąs visuomet Sašos priekaulis katinas LzP. Tas arklys priekaulis, sunku jį atliuobt Ėr. Šito arklio neatpenėsi – jis ir bus toks priekaulis Žl.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • skelbikas — skelbìkas, ė smob. (2) žr. 1 skelbėjas: 1. NdŽ Didžiai šlovei visuomet per maža garsių ir šlovingų darbų – visuomet yra būtini skelbikai rš. 2. Susiieškosim mūsų karštą skelbiką evangelijos VŽ1905,96. 3. apkalbėtojas, šmeižikas: Terpu tų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • spręsti — 1 spręsti, sprendžia, sprendė Š, Rtr, BŽ154, DŽ, sprę̃sti, spreñdžia, spreñdė; R303, MŽ406 1. tr., intr. M, G111 apgalvojus, apsvarsčius daryti išvadą, susidaryti nuomonę apie ką, nutarti ką, svarstyti, nagrinėti, norint gauti kokio klausimo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sudėti — sudėti, sùdeda, sudėjo 1. tr. R420 suglausti: Taip meilingai galvas sudėję sėdi Jnšk. Verkiat, rankeles sudėję, rytas vakarėlis Gs. Jis koją ištiesė, pasukinėjo, kaulus į vietą sudėjo I.Simon. Sudėk nagines, ar lygios Grž. Ar ištarsi „pupų“,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”